Stresas nėra vien bloga nuotaika ar neramios mintys – į jį reaguoja visas organizmas. Kartais kūnas apie per didelį krūvį praneša anksčiau, negu patys pripažįstame, kad jau pervargome.
Rytas, kuris prasideda per greitai
Žadintuvas nesuskamba laiku. Reikia skubiai susiruošti, paruošti vaikus ir atsakyti į telefone laukiančias žinutes. Dar nepasiekus darbo pečiai jau įtempti, kvėpavimas paviršutiniškas, o širdis plaka greičiau.
Vakare pradeda skaudėti galvą ar pilvą, tačiau sau pasakome: „Dabar tiesiog įtemptas laikotarpis.“ Tikimės, kad savaitgalį pailsėsime ir viskas praeis. Bet savaitgalį laukia nebaigti darbai, buitis ir nauji rūpesčiai.
Viena tokia diena organizmui paprastai nėra problema. Sunkumai prasideda tada, kai išimtinė būsena tampa kasdienybe.
Kas tuo metu vyksta kūne?
Susidūręs su iššūkiu organizmas ruošiasi veikti. Išsiskiria adrenalinas, padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, įsitempia raumenys. Maždaug po pusvalandžio gali padidėti ir kortizolio kiekis.
Ši reakcija padeda greitai mobilizuotis. Ji buvo ypač svarbi, kai žmogui reikėdavo bėgti nuo realaus pavojaus. Tačiau šiandien dažniau „bėgame“ nuo terminų, sąskaitų, konfliktų, informacijos pertekliaus ir nesibaigiančių pareigų.
Kūnas pavojų jaučia, bet fizinio išsikrovimo dažnai nepatiria. Jeigu įtampa nesibaigia, organizmui lieka vis mažiau laiko sugrįžti į ramybės ir atsistatymo būseną.
Kai dūmų detektorius tampa per jautrus
Ilgai patiriamą stresą galima palyginti su pernelyg jautriu dūmų detektoriumi. Jis reikalingas kilus gaisrui, tačiau ima varginti, jeigu pradeda kaukti vos pridegus skrebučiui.
Panašiai gali nutikti ir nervų sistemai. Nuolat būdama pasirengusi pavojui, ji pradeda vis greičiau reaguoti į kasdienius sunkumus. Nedidelė pastaba darbe, netikėtas skambutis ar vėluojantis žmogus sukelia neproporcingai stiprią įtampą.
Tada atsiranda ir fiziniai signalai: nuovargis, miego sutrikimai, galvos, nugaros ar pilvo skausmai, širdies plakimo pojūtis, prakaitavimas, raumenų įtampa ir virškinimo pokyčiai. Stresas taip pat gali sustiprinti jau turimus sveikatos sutrikimus.
Ar tai reiškia, kad simptomai „tik galvoje“?
Būtent čia dažnai kyla nesusipratimas. Išgirdęs žodį „psichosomatinis“, žmogus gali pasijusti taip, lyg jo negalavimais netikima. Tačiau psichosomatiniai simptomai nėra išgalvoti.
Psichika ir kūnas neveikia atskirai. Kai ilgai jaučiame nerimą, slopiname emocijas, gyvename konfliktuose ar keliame sau pernelyg didelius reikalavimus, organizmas taip pat patiria šią įtampą. Todėl emocinis krūvis gali būti jaučiamas labai fiziškai.
Vis dėlto kūno ir emocijų ryšys neturėtų tapti patogiu kiekvieno negalavimo paaiškinimu. Nauji, stiprūs ar ilgai trunkantys simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju, kad būtų įvertintos galimos medicininės priežastys.
Kaip išgirsti kūną anksčiau?
Sugrįžkime į skubų rytą. Galbūt pirmasis signalas buvo ne vakarinis galvos skausmas, o dar ryte pakelti pečiai ir sulaikytas kvėpavimas. Kūnas kalbėjo visą dieną, tik jo siunčiamos žinutės buvo nustelbtos pareigų.
Verta savęs paklausti: kada labiausiai įsitempiu? Po kokių pokalbių pradeda skaudėti galvą? Kada kvėpuoju paviršutiniškai? Kokį nuovargį mėginu įveikti dar vienu kavos puodeliu?
Reguliarus miegas, judėjimas, trumpos poilsio pauzės, aiškesnės ribos ir ryšys su palaikančiais žmonėmis padeda organizmui grįžti į ramybės režimą. Svarbu ne tik ilsėtis tada, kai nebegalime tęsti, bet ir nelaukti visiško išsekimo.
Kūno signalai nėra silpnumo ženklas. Kartais jie tiesiog pasako tai, ko patys dar nenorime pripažinti: laikotarpis „dar truputį pakentėsiu“ užsitęsė per ilgai.