Kūnas kalba tada, kai emocijos lieka neišgirstos
Per savo darbo metus ne kartą mačiau, kaip žmogus ilgą laiką ieško atsakymų į klausimą, kodėl jo savijauta prastėja, tačiau atlikti tyrimai ne visada paaiškina visą situaciją.
Tai nereiškia, kad simptomai yra išgalvoti. Priešingai, kūnas visada kalba tiesą.
Take the first step toward a brighter mind. Our caring experts can support you now
We provide expert guidance and proven tools to help you heal, grow, and reconnect with your true self.
KAI GYVENIMO SCENARIJAI KARTOJASI – LAIKAS IEŠKOTI PRIEŽASTIES, O NE KOVOTI SU PASEKMĖMIS.
Žodis „psichosomatika“ sudarytas iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir soma – kūnas.
Psichosomatika nagrinėja ryšį tarp emocinės būsenos, nervų sistemos ir fizinės sveikatos. Ji remiasi supratimu, kad žmogus yra vientisa sistema, kurioje kūnas ir psichika nuolat veikia vienas kitą.
Ilgalaikis stresas, emociniai išgyvenimai, vidiniai konfliktai ar trauminės patirtys gali turėti įtakos ne tik emocinei savijautai, bet ir fiziniams simptomams, ar net ligoms. Todėl dirbant su psichosomatika svarbu suprasti ne tik ką jaučia kūnas, bet ir kodėl jis tai signalizuoja.
Konsultacijos metu ieškome ryšio tarp simptomų, gyvenimo įvykių ir emocinių patirčių, kad būtų galima geriau suprasti jų kilmę ir dirbti su pirminėmis emocinėmis priežastimis.
Kas slepiasi už kūno signalų?
Kas slepiasi už kūno signalų ?
Apie 20–30 % visų pacientų, besikreipiančių į šeimos gydytojus, turi psichosomatinių simptomų, kurių nepavyksta iki galo paaiškinti liga.
Kai emocinis krūvis tampa per didelis, nervų sistema ilgą laiką išlieka įtampoje. Kūnas vis daugiau energijos skiria prisitaikymui, todėl gali atsirasti nuovargis, miego sutrikimai, nuolatinė įtampa ar kiti nemalonūs pojūčiai. Dažniausiai tai vystosi pamažu – kūnas ilgą laiką siunčia signalus, kol žmogus nusprendžia ieškoti jų priežasties.
Psichosomatika nepaneigia medicininės diagnostikos ar gydymo svarbos – ji ją papildo.
Esu gydytojos išsilavinimą įgijusi Vilniaus universitete, todėl tikiu, kad medicininiai tyrimai, gydytojų rekomendacijos ir šiuolaikinio mokslo pasiekimai yra neatsiejama pagalbos žmogui dalis. Tačiau kartu svarbu pažvelgti ir į emocinius išgyvenimus, ilgalaikį stresą bei gyvenimo patirtis, kurios gali turėti įtakos žmogaus savijautai. Todėl savo darbe vadovaujuosi kompleksiniu požiūriu – vertinu ne tik simptomus, bet ir žmogaus gyvenimo istoriją, emocinę patirtį bei kūno siunčiamus signalus.
Psichosomatiniai simptomai gali pasireikšti labai įvairiai – dažniausiai tai:
Lėtinis nuovargis be aiškios fiziologinės priežasties.
Raumenų įtampa – ypač kaklo, pečių, nugaros srityse.
Galvos skausmai ar migrenos, susiję su stresinėmis situacijomis.
Virškinimo sutrikimai – pilvo skausmai, pykinimas, apetito pokyčiai.
Odos reakcijos – bėrimai, niežulys, paraudimai emocinio streso metu.
Miego sutrikimai – nemiga arba per didelis mieguistumas.
Kvėpavimo pokyčiai – jausmas, kad „spaudžia krūtinę”, dusulys nerimo akimirkomis.
Širdies plakimo pojūčiai be kardiologinės patologijos.
Kūno simptomai dažnai sustiprėja po ilgalaikio streso, netekties, konfliktų ar kitų reikšmingų gyvenimo įvykių. Jie gali tapti svarbiu signalu, kviečiančiu sustoti, pažvelgti giliau į savo emocinę patirtį ir geriau suprasti save. Kai išmokstame įsiklausyti į šiuos signalus, atsiveria daugiau sąmoningumo, vidinės ramybės ir galimybė kurti darnesnį santykį su savimi.
Atradusi psichosomatikos technikas, supratau, kad sekdama kūno simptomus, galiu pasiekti pasąmonės gelmes, kur saugoma trauminė patirtis ir ją perdirbti.
Jeigu jaučiate, kad atėjo laikas suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir ieškoti ne tik pasekmių, bet ir jų priežasčių – kviečiu susitikti individualioje konsultacijoje.
Mygtukas – “Susisiekite konsultacijai”